- virkštis
- vir̃kštis sm. (2) KBII68, KII119, K, LsB541, K.Būg, Rtr, KŽ, LD220(Glv, Ukm, Krs), virkštìs sf. (4) LD247(Klt), Rmč, Kv; M, L žr. virkščia: 1. Lex31, CI580, Q158, KlC580, R122,285, MŽ160,381, Kos58, BzF199, LsB541, N, LVIV606, BTŽ, LKAI113 Virkščiai žirnių, pupų R, MŽ. Bulvių, ropučių vir̃kštys NdŽ. Žali vir̃kščiai NdŽ. Jo bulvių didelės virkštys, šen ten dar žalios ir labai storos I.Simon. [Bulvių] vir̃kščiai dideli, lig krūtinės DūnŽ. Vir̃kščiai ropučių sausi Plšk. Kur jau liga virkščius pagadinusi, čia reik roputes veik nurinkti Kel1852,75. Jeigu vir̃kščiai nudžiūvo, bulbes jau gal kasti Klk. Žirnių būna vir̃kštys Kv. Vir̃kštys tos apsivela aple tą spragilą Dr. Sugrėbk virkštìs Dov. Kur pupelių virkščiùs padėjot? Sur. Nėko mūso agurklų nebesą, vir̃kštys vienos Ms. Kad nėra šiaudų, gerai ir su [žirnių] virkštimìs gyvolius šerti Plt. Žirnių vir̃kščių yra, grūdų nėra Ėr. Žirnių vir̃kščiais kai paliuobi [karves], tai iškart pieno daugiau Krs. Lovos neturėjo, ant žirnių virkščià gulėjo – i paliko visi vaikai garbanoti (juok.) Ms. Gyreis, svainiukai, gerą žirgą turi: stulpu pastatytas, virkščiais aptaisytas NS651. Spurguonėli gražiasai, apynėli žaliasai, tu virkštelius sukiojai, aš kaseles pyniojau LTR(Zp). 2. Km Šitos dalgės geras vir̃kštis Brž. Dalgė sudilo iki vir̃kščio Ps. Kai vir̃kštis nutrūksta, tai jau ir nebepjausi Vad. Dalgis taip susigyveno, kad viena virkštìs beliko Ll. 3. plaušinė: Iš lunkų padirba virkštį, primuilijęs trinties pirtė[je] J. 4. LKAI117(Žlb) žr. virkščia 5. 5. LKAI137(Jdp) girnų milinys.
Dictionary of the Lithuanian Language.